Sveiki,

Esu Armandukas :)

Šis dienoraštis buvo pradėtas rašyti, kai sulaukiau metų ir 10 mėnesių. Aš jau puse metų lankau darželį ,,Pipiras", todėl galiu drąsiai sakyti, jog esu jau didelis vyrukas. Be galo myliu savo mamytę ir tėtuką, kurie mane tiesiog dievina. Taip pat turiu mylinčius senelius, tetas, dėdes, auklėtojas, būrį draugų ir nuostabią krikšto mamytę.

Dabar aš daug mokausi: tariu pirmuosius sakinukus, bandau šokti, dainuoti, todėl apie visa tai, ir dar daugiau, skaitykite čia - mano dienoraštyje.


2008 m. lapkričio 4 d., antradienis

Taip ir gyvenam...

Jau greitai Armandukui sukaks 2 metukai. Darosi vis protingesnis ir protingesnis. Žino visus kelius į darželį. Kadangi prie įvažiavimo pastatė ,,plytos" ženklą, tenka šiek tiek apvažiuoti. Armandukas iš karto pastebėjo, kad nusukom kitu keliu ir apsidžiaugęs sako:
- Nevažiuosim į darželį?
Darželyje vėl tenka palikti su ašarom, tačiau niekis, jos greitai nudžiūsta. Su valgymu Armandukui ne kas: valgo tik mėsytę, sriubytę ir daug daug sūrelių bei kitų saldumynų.
Dėl ūgio ir svorio, truputi atsilieka nuo bendraamžių, yra smulkutis, tačiau labai guvus berniukas. Išmoko verstis kulversčiais, taip, kad dabar tik spėk žiūrėti.
Su kalbėjimu problemų nėra. Kalba kaip užsuktas. Pasako beveik viską, sudėlioja net keturių, penkiu žodžių sakinukus. Puikiai padainuoja paskutinį dainelės ,,Du gaideliai" posmelį, moka ,,viru viru košę", šiuo metu mokomės eilėraštuką ,,Mano batai buvo du".
Jeigu paklaustumėte Armanduko, kur dirba jo mamytė, atsakytų - ,,Atate", suprask - ,,advokate".
- Kas yra Lietuvos sostinė?
- Vijnius,-atsako Armandukas.
- O kas Lietuvos prezidentas?
-Adamkus.
Taip ir gyvenam, mokomės, augam, žaidžiam. Geriausi draugai šiuo metu du Arnukai, kaip sako Armandėlis didelis Arnukas ir mažas Arnukas. Tokios didelės meilės savo draugams dar nesu mačius.


Komentarų nėra: